Hiacintas yra graži subtili gėlė. Ir nors vidurinės juostos sąlygomis hiacintai žydi balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, tačiau jų žydėjimą galima pasiekti žiemą.
Distiliavimui parenkamos gerai sunokusios, sveikos, 5 cm skersmens svogūnėlės, dedamos į šiltą vietą, kad geriau subręstų. Per pirmąsias dešimt dienų temperatūra turi būti palaikoma 20 laipsnių, kitas 10 dienų ji pakeliama iki 30, o vėliau vėl sumažinama iki 20 laipsnių, o šiame režime svogūnėliai laikomi iki trijų savaičių.
Sodinimo į vazonus laikas daugiausia priklauso nuo distiliavimo laiko. Norėdami gauti gėlių gruodžio - sausio mėnesiais, svogūnėliai sodinami rugsėjo pradžioje, o vasario - kovo mėnesiais - lapkričio mėnesį. Vazonai neturėtų būti labai maži. Jie sodina 1 svogūną velėnos, humusingo dirvožemio ir švaraus upių smėlio mišinyje (2: 2: 1). Vazonų apačioje drenažas atliekamas iš šukių įgaubta puse žemyn, ant viršaus pilamas smėlis 1 cm sluoksniu. Puodas pripildomas iki pusės dirvožemio, šiek tiek sutankintas. Centre dedamas svogūnas ir pilama žemė, kad iki viršaus liktų 1,5–2 cm; paskui gausiai laistė. Teisingai pasodinus, laikoma, kai jis išsikiša virš dirvos paviršiaus 1, 5-2 cm.
Konteineriai su lemputėmis turi būti montuojami tamsioje, vėsioje patalpoje, geriausia su gera ventiliacija. Vazonai padengiami durpėmis arba padengiami samanomis 10 cm sluoksniu. Šiuo metu svogūnėliai paprastai nelaistomi.
Hiacintai pradeda dygti praėjus 40–45 dienoms po pasodinimo. Bet į šiltą patalpą juos reikia atsinešti tik tada, kai daigai pasiekia 5 cm aukštį ir įsišaknija. Per pirmąsias 2 distiliavimo savaites augalai yra padengiami nepermatomu popieriumi (iš jo išskleidžiami dangteliai), siekiant sulėtinti lapų masės augimą, ir atvirkščiai - pagreitinti gėlių rodyklės augimą. Pirmas 2 dienas kambaryje palaikoma 12–13 laipsnių temperatūra, vėliau - 23–24. Žydint hiacintams, temperatūra nuleidžiama iki 10 laipsnių. Tokiomis sąlygomis žydėjimas bus ilgesnis.
Hiacintus priversti laistyti reguliariai, tačiau tai turėtų būti daroma labai atsargiai, kad vanduo nepatektų tarp lapų į svogūnėlio kaklą, kitaip gėlė gali supūti.
Tokiomis sąlygomis augalai paliekami tol, kol lapai visiškai nugaišta, ir tada perkeliami į rūsį. Taip pat sumažėja laistymas. Birželio pabaigoje svogūnėliai išimami iš indų, išvalomi nuo sausų svarstyklių ir laikomi įprastai. Bet vėlesniam distiliavimui šios svogūnėlės tinka tik praėjus 2 metams po augimo atvirame lauke.
