Ąžuolas visada siejamas su jėga, sveikata ir ilgaamžiškumu. Šį medį labai gerbė senovės slavai, taip pat keltai ir skandinavai. Ąžuole telkiasi unikali magiška energija, kuria augalas noriai dalijasi su visais, kurie kreipiasi į jį pagalbos ir paramos.
Didingasis ąžuolas yra globojamas tokios planetos kaip Jupiteris. Be to, jis glaudžiai susijęs su ugnies elementu. Astrologai mano, kad šis augalas gali suteikti ypatingą jėgą ir energiją Šauliams. Todėl žmonėms, gimusiems pagal šį zodiako ženklą, patariama namuose turėti ąžuolo gaminių arba dėvėti amuletus ąžuolo lapų, gilių pavidalu.
Ąžuolas nėra moteriškas medis. Jame vyriškas principas, todėl ypač vyrai ypač noriai padeda ir palaiko augalą. Tačiau mūsų protėviai tikėjo, kad nelaimės atveju jaunos merginos ir moterys taip pat gali kreiptis pagalbos į ąžuolą. Tačiau tai buvo leista padaryti ne dažniau kaip kartą per metus.
Augalas labai teigiamai nusiteikęs žmonių atžvilgiu, todėl, jei su juo elgiamasi pagarbiai ir pagarbiai, jis visada pasirengęs pasidalinti savo gyvybingumu. Negalite pramogoms ir pramogoms nulaužti ąžuolo šakų ar kaip nors sugadinti žievės. Kantrus ir malonus medis gali supykti, tada žmogaus gyvenime ims vykti nemalonūs įvykiai. Norint pamaitinti gydomąją ąžuolo energiją, norint gauti galingą magiškų galių užtaisą, pakanka 10-15 minučių apkabinti medį, užmerkti akis ir pabandyti pajusti neįprastą šilumą, kylančią iš augalo.
Gydytojai ir gydytojai niekada neabejojo, kad ąžuolas pajėgus išgydyti įvairias ligas. Be to, tai gali padėti užtikrinti, kad žmogus turėtų energijos antplūdį. Senovės slavai tikėjo, kad sergantiems ir negaluojantiems žmonėms reikia dažniau vaikščioti ąžuolynuose, kur gydo oras ir visa atmosfera. Vaikams, kurie dažnai sirgo, jie gamindavo specialius ąžuolo amuletus, ant kaklo uždėdavo gilių karolius arba maudydavo žievės ir augalo lapų nuoviruose. Taigi buvo galimybė pagerinti vaiko sveikatą.
Šis medis pasižymi apsauginėmis magiškomis savybėmis. Jei jis auga šalia namo, tada jis išdrįsta įvairias bėdas ir problemas, neleidžia blogiems žmonėms ir visoms piktosioms dvasioms patekti į butą. Patalpose įdėtos ąžuolo šakų puokštės apsaugo nuo negatyvo, nuo kivirčų ir stebuklingų išorės įtakų. Jie taip pat valo „nejudančią“energiją.
Senovės keltai tikėjo, kad ąžuolas yra augalas, susijęs su subtiliuoju ir mirusiųjų pasauliu. Į jį buvo kreiptasi atliekant tam tikrus stebuklingus ritualus ir vykdant spiritinius seansus. Yra prielaida, kad ąžuolo pagalba galite užmegzti glaudų ryšį su savo šeima, iki penktos kartos. Toks ryšys suteiks asmeniui protėvių apsaugą, palaikymą ir globą.
Skandinavijos šalyse buvo tikima, kad griaustinio dievas Toras globoja ąžuolą. Senovės slavai manė, kad dievas Perunas buvo susijęs su šiuo augalu. Todėl, gaminant iš ąžuolo stebuklingus dirbinius ar amuletus / talismanus, galima gauti dievišką apsaugą.
Ąžuolas suteikia išminties, stiprina dvasią, daro žmogų stipresnį tiek morališkai, tiek fiziškai. Jis palaiko stresinėse ir kritinėse situacijose, apsaugo akimirkomis, kai žmogus yra toli nuo namų. Ąžuolo gaminiai atneša gyvenimui laimę, džiaugsmą ir klestėjimą.
Mūsų protėviai tikėjo, kad šis galingas augalas žino apie įvykius, kurie įvyks artimiausiu metu. Norint išsiaiškinti, kokio likimo laukė, pakako atsistoti po medžiu. Jei gilė nukrito nuo šakos, tai žadėjo įdomių įvykių ir pokyčių. Ant žemės nukritusi dviguba gilė yra vertinga ąžuolo dovana. Iš jo reikėjo pasidaryti asmeninį amuletą. Kai nuo medžio nulėkė sausas lapas, tai reiškė, kad netrukus įvyks keletas nemalonių įvykių. Jei lapas buvo šviežias ir žalias, tai buvo ženklas, kad gyvenimas netrukus pagerės.
