Veidrodiniai fotoaparatai pastaraisiais metais išpopuliarėjo. Tai galima paaiškinti tuo, kad jie tapo daug prieinamesni plačiam fotografų mėgėjų ratui ir nebėra laikomi profesionalių fotografų nuosavybe.
DSLR yra fotoaparato tipas, kurio dizainas paremtas optiniu dizainu, paremtu veidrodiniu vaizdo ieškikliu. Dėl to fotografuodamas fotografas vaizdo ieškiklyje mato tiksliai tą vaizdą, kuris pasirodys paveikslėlyje.
Veidrodinio fotoaparato veikimo schema yra tokia: pro objektyvą praeinantis šviesos srautas atsitrenkia į veidrodį, atsispindėjęs nuo kurio jis pataiko į pentaprizmą. Praėjusi pentaprizmą, šviesa patenka į vaizdo ieškiklio okuliarą. Fotografavimo metu veidrodis pakyla, užstodamas vaizdo ieškiklį. Tuo pačiu metu užraktas pakyla per ekspozicijos laiką, padengdamas matricą.
Be to, refleksinės kameros korpuse yra sumontuoti fokusavimo jutikliai, ant kurių nukrenta šviesos srautas, atsispindintis nuo papildomo veidrodžio.
Veidrodiniai fotoaparatai turi daugybę privalumų ir trūkumų, susijusių su jų struktūra. Vienas pagrindinių trūkumų yra DSLR fotoaparatų kaina. Jis yra gana didelis dėl kameros gamybos proceso sudėtingumo. Be to, dėl konstrukcijos sudėtingumo ir judančių mechaninių dalių sumažėja kameros patikimumas. Dėl pentaprizmo ir veidrodžio būtina pagaminti gana masyvų kūną, kuris toli gražu ne visada yra patogus. Tačiau didelis korpusas leidžia daugiau valdyti ir patogiau laikyti rankoje.
Veidrodinių fotoaparatų privalumai visų pirma apima vaizdų kokybę. Tai pasiekiama dėl to, kad į DSLR yra įdiegtos didelio dydžio matricos, leidžiančios fotografuoti labai jautriai. Kiti privalumai: galimybė keisti objektyvą, paprastas taikymas ir didelis fokusavimo greitis bei tikslumas, taip pat plačios rankinio reguliavimo galimybės, kad būtų pasiekta geriausia vaizdo kokybė.
