Daugybė senovės legendų kalbėjo apie šiaurės pašvaistės „balsą“, tačiau iki tam tikro momento mokslininkai tikėjo, kad tai ne kas kita, kaip fantastika. Nepaisant to, pasirodė, kad yra galimybė ne tik išgirsti šį „balsą“, bet netgi įrašyti.
Aurora borealis vadinamas specialiu optiniu efektu, kuris yra ryškus švytėjimas, atsirandantis viršutinėje atmosferos dalyje, kai jie „bombarduojami“įkrautomis saulės vėjo dalelėmis. Aurora atsiranda ne tik Žemėje, bet ir kai kuriose kitose atmosferoje esančiose planetose. Ilgą laiką mokslininkai tyrė tik vizualinę šio fizinio reiškinio pusę, tačiau ekspertams iš Suomijos pavyko išsiaiškinti, kad jį lydi ne tik įdomus optinis efektas, bet ir būdingas garsas.
Šiaurinių pašvaistų „balsas“gimsta ore kelių dešimčių metrų aukštyje, todėl jį labai sunku girdėti nuo žemės, ypač jei „balsą“pertraukia kitas triukšmas. Tačiau buvo nustatyta, kad žmogaus ausis sugeba suvokti specialius garsus, lydinčius aurorą, o tai reiškia, kad mokslininkai anksčiau jų negirdėjo tik dėl didelio atstumo iki jų atsiradimo vietos. Naudodamiesi specialia įranga, mokslininkai galėjo užfiksuoti garsus, kuriuos skleidžia įkraunamos saulės vėjo dalelės, sąveikaudamos su dujų molekulėmis atmosferoje.
Šiaurės pašvaistės „balsas“primena traškesį, kurį kartais pertraukia bukas ritmas. Palyginę šį garsą su senovės legendose aprašytu garsu, mokslininkai nustatė, kad prieš daugelį metų žmonės galėjo išgirsti šį „balsą“. Dabar, norėdami jos klausytis, galite nuvykti į tas vietas, kur atsiranda aurora: pavyzdžiui, Svalbardo salynas, Rosso tranšėja Antarktidoje arba tos vietos Šiaurės Kanadoje ir Škotijoje, kur šis fizinis reiškinys pasireiškia. Tačiau yra paprastesnis variantas: mokslininkai šiaurės pašvaistės „balso“įrašais jau pasidalijo su plačiąja visuomene, todėl juos galite rasti teminėse svetainėse ir klausytis neišeidami iš savo namų.
