Tokia graži karališkoji gėlė, kaip kala, kilusi iš Pietų Afrikos, puikiai įsišaknija kaip kambarinis augalas ir puikiai dekoruoja patalpas. Kai kuriuose regionuose kalios gyveno upių pakrantėse ir pelkėse, tačiau ši graži gėlė gali gyventi namuose.
Tokios gėlės kaip spathiphyllium ir anthurium atrodo kaip kalio lelijos, tačiau kalio lelijos išsiskiria šiais požymiais: jų lapai yra šaknyje, lapkočiai neturi lapų, o kalos žiedas primena piltuvą ir yra ant ilgo lapkočio. Gėlės ilgis gali siekti apie 10 centimetrų, o lapų ilgis svyruoja nuo 5 iki 15 cm, o plotis - nuo 5 iki 12 cm. Ant lapų taip pat gali būti sidabrinių dėmių.
Kalla yra neįprastas augalas, todėl rūpintis kalomis namuose bus labai nepaprasta.
Kallijų laistymas ir apšvietimas
Svarbiausia įprasto šios gėlės gyvenimo sąlyga yra tinkamas laistymas. Callas mėgsta reguliariai laistyti ir labai drėgną dirvą. Turėkite omenyje, kad kalios ant sausos dirvos neaugs.
Karštą vasarą laistyti reikia nuolat ir labai gausiai.
Natūraliomis sąlygomis ideali vieta kalijams yra upės ar tvenkinio pakrantė, būtent ten ši gėlė gerai jausis ant drėgno dirvožemio. Panašios sąlygos turi būti sukurtos kambaryje. Calla labai mėgsta saulės šviesą, todėl vieta, kurioje yra gėlė, turėtų būti gerai apšviesta tiek vasarą, tiek žiemą.
Kalla lelijų temperatūra
Kalla laikoma gana termofiliniu augalu, o šios gėlės neįmanoma užauginti šaltoje patalpoje. Optimali temperatūra kaljoms laikyti yra 18 laipsnių temperatūra.
Ši gėlė geriausiai jaučiasi esant 22–23 laipsnių temperatūrai. Žiemą kambaryje esančios patalpos temperatūra gali būti šiek tiek žemesnė.
Tuo pačiu metu kalios nemėgsta skersvėjų, todėl nedėkite vazonų su šiuo augalu šalia atviro lango ar lango.
Jūsų gėlė patiks, jei nuvalysite lapus ir taip pat puršksite. Kallijas pasodinkite į vazoną su padėklu, kuriame kaupsis vanduo, o tai suteiks gėlei papildomos drėgmės ore.
Kalių reprodukcija ir transplantacija
Kalos dauginasi dalijant, palikuonis ir sėklas.
Vienas populiariausių būdų yra dauginimas gumbais, kurie turi būti atskirti nuo motinos šaknies.
Kalla lelijose gali būti keli „kūdikiai“, kuriuos reikia atskirti ir įdėti į dirvą 3–4 centimetrus. Po to, kai ant kalos pasirodo pirmasis lapas, augalus galima persodinti. Pasirodžius antrajam lapui, galima pradėti gėlę maitinti trąšomis, kuriose yra azoto ir kalio.
Niekada nenaudokite aštrių daiktų gumbams atskirti, nes galite sužeisti augalą. Pabarstykite iškirptus taškus anglimi.
Kalla lelijų negalima laistyti kelias dienas po pasodinimo. Geriausias laikas kalas sodinti yra balandis.
Tik patyrę profesionalūs sodininkai gali susidoroti su auginančiomis kalas iš sėklų, nes šio augalo sėklos blogai daiginamos.
Kalla lelijų ligos ir kenkėjai
Bakterijos, grybai ir šaknų puviniai gali būti ypač žalingi augalui. Augalas tiesiog nudžiūsta prieš mūsų akis. Tokia liga gali atsirasti dėl per šlapio dirvožemio. Gydykite augalą fungicidais ir trumpam nustokite laistyti.
Pilkas pelėsis veikia visas gėlių dalis, kurios gali įgauti pilką dangą. Tai gali būti dėl vandens, vėjo ar dirvožemio. Gydykite augalą tokiais vaistais kaip vitaros, rovralas ir kiti fungicidai.
Priežastys, kodėl kalos nežydi, gali būti nuolatiniai transplantacijos, augalų pertvarkymai, šviesos trūkumas, šėrimo trūkumas, netinkama priežiūra vegetacijos metu, taip pat daugybė gumbų, trukdančių žydėti motininiam augalui.
Namų kalių rūšys
1. Etiopijos kala, kuri yra viena iš labiausiai paplitusių rūšių, turi piltuvėlio formos sniego baltumo žiedus su gražiais mėsingais lapais. Stiebas gali būti iki metro ilgio. Paprastai šios gėlės naudojamos papuošti jubiliejus, vestuves ir kitas šventes.
2. „Calla Remann“išsiskiria mažu dydžiu ir ryškiai rausvais ar raudonais pumpurais.
3. „Calla Elliott“turi geltonai žalias gėles, daugina gumbus ir mėgsta reguliarų laistymą bei saulės spindulius. Jei šis augalas gyvena geromis sąlygomis, jis gausiai žydės.
