Sielų persikėlimas (arba persikūnijimas) yra nuolatinis žmogaus sielos (kai kuriose doktrinose ir gyvūno) persikūnijimas po kitos jo fizinio kūno mirties. Kitaip tariant, reinkarnacijos doktrina yra tikėjimas nemirtinga žmogaus dvasios esme, paremtas visa religinių ir filosofinių doktrinų grupe.
Nurodymai
1 žingsnis
Tikėjimas mirusių žmonių sielų persikėlimu turi gana senų šaknų. Pirmasis kalbėjo apie šį reiškinį Rytuose. Įdomu tai, kad iki šiol sielų migracijos klausimas domino viso pasaulio mokslininkus. Yra žinoma, kad reinkarnacijos tyrimo įkūrėjai buvo amerikiečių mokslininkai: psichologai Helen Wombach ir Sorvard Deslefsen, taip pat psichiatrijos profesorius Ianas Stevensonas. Vėliau jų pasekėjai organizavo specialius skyrius Parapsichologijos institute Didžiojoje Britanijoje, taip pat Miuncheno universitete Vokietijoje.
2 žingsnis
Sielų persikėlimo galimybė yra ne tiek mokslinis reiškinys, kiek religinė doktrina, tikėjimo pomirtiniu gyvenimu dalis. Įdomu, kad ir šiandien kai kurie laukiniai Azijos ir Afrikos žmonės yra tvirtai įsitikinę savo sielos reinkarnacija. Laikui bėgant, šis religinis mokymas įtraukė atpildo sampratą, t. karminio ryšio įtaka žmogaus esmei. Pagal tokias doktrinas, kiekvienas žmogus po kitos kūno mirties naujame gyvenime gauna būtent tai, ko nusipelnė senajame. Wolandas taip sakė: „Kiekvienas gauna tai, ko nusipelno“.
3 žingsnis
Reinkarnacijos šalininkai yra įsitikinę, kad jie tiksliai žino, kaip sielos perkeliamos. Jie tiki, kad po fizinės kūno mirties siela, klajodama po paralelinius pasaulius, tikrai ras naują „prieglobstį“. Tai gali būti tiek žmogaus embriono kūnas, kuris vis dar yra motinos įsčiose, tiek gyvūno kūnas, o kartais ir įprastas daiktas! Pagal induistų reinkarnacijos sampratas, geros sielos gali nustoti reinkarnuotis, atgimti dieviškomis formomis, o blogosios nuolat apgyvendins blogus žmones ar gyvūnus.
4 žingsnis
Pagal karminius mokymus kiekviename naujame gyvenime siela gauna dar vieną galimybę ištaisyti ankstesnes klaidas. Ar ji jas ištaisys, ar ne, priklauso tik nuo jos. Jei sielų persikėlimą laikysime procesu, tada pasisuks tam tikra grandinė: dabartį jau nulėmė praeitis, o ateitį lemia tai, kas vyksta šiuo metu. Toks yra kalambūras. Beje, pagal Rytų mokymus apie sielų migraciją, bet kuris žmogus sugeba gyventi nuo 5 iki 50 reinkarnacijų. Po to tariamai neatsiranda nieko, t.y. siela galutinai nustoja egzistuoti ir yra ištrinama iš visų paralelinių pasaulių.
5 žingsnis
Kartais galite rasti tokią religinę doktriną. Prieš galutinai išnykdamas užmarštyje, žmogaus siela praeina didžiulę gyvūniškų formų įvairovę: ji turi ir pakartotinai turi užpilti žmones, gyvūnus ir augalus. Budistai paprastai mano, kad yra vadinamasis „būties ratas“. Kitaip tariant, siela turi visą persikūnijimų grandinę: nuo dievų ir titanų iki žmonių ir gyvūnų. Kaip minėta pirmiau, reinkarnacija nėra mokslas, o religinė ir filosofinė doktrina. Tačiau mokslininkai, tiriantys šį reiškinį, neatmeta galimybės, kad žmonės gali prisiminti savo praėjusius gyvenimus. Tai atsitinka tariamai atskirais atvejais: žmogus gavo galvos traumą, jis turi psichikos sutrikimų, jis yra transo būsenoje.
6 žingsnis
Be to, manoma, kad ne pirmą kartą migravusios sielos turi kažkokią „atmintį“. Pavyzdžiui, praėjusio gyvenimo įvykiai gali turėti tiesioginės įtakos konkretaus žmogaus elgesiui dabartyje: žmogus gali siaubingai bijoti vandens, nes viename iš savo ankstesnių gyvenimų jis nuskendo, o kažkas bijo ugnies, nes anksčiau jis jau buvo gyvas deginamas gaisro metu ir kt. Reikėtų pažymėti, kad dar niekas neužfiksavo sielų persikėlimo fakto. Moksliniu požiūriu visi žmogaus trūkumai ir ydos paaiškinami paveldimumu ir prastu auklėjimu.
