Lotynų abėcėlės raidėmis žymimi garsai, išskyrus keletą išimčių, atitinka rusų kalbos garsus. Raidėms „x“, „h“, „u“, „w“lotynų kalba nėra analogų, tačiau naudojami specialūs raidžių deriniai - digrafai.
Nurodymai
1 žingsnis
Raidė „I“parašyta kaip „ja“derinys, turintis panašų garsą. Tačiau pavadinimų pabaigoje (Maria, Lydia, Valeria) toks pakeitimas yra neprivalomas. Vietoj digrafo paprastai naudojama tik „a“raidė: Maria, Lydia, Valeria. Tačiau taisyklė yra neprivaloma. Kartais raidė „j“pakeičiama „i“arba „y“. Ta pati raidė pakeičia garsą „y“raidėse „e“, „u“ir kt.
2 žingsnis
Lotynų kalba taip pat nėra raidės „x“. Vietoj to rašomas derinys „ch“: Chloe, Charon ir kt. Šis dvibalsis įrašas buvo išsaugotas vokiečių kalba, o anglų ir prancūzų kalbomis jį pakeitė garsai „k“, „h“, „w“. Tačiau, siekiant paprastumo, ši dvipusė vieta pakeičiama raide „h“.
3 žingsnis
Raidė „x“skaitoma kaip „ks“garsų derinys. Tai pasitaiko graikų ir romėnų pavadinimuose ir kilme: Xenia, Alexandr. Jei norite, galite pakeisti šią raidę deriniu „ks“.
4 žingsnis
Garso „sh“lotynų kalba nėra net kaip garsų derinio, tačiau analogą galima pasiskolinti iš anglų ar vokiečių kalbų. Tai yra „sh“ir „sch“. Garsas „u“yra tik vokiečių kalba ir vadinamas deriniu „stsch“. Kartais derinys supaprastinamas iki „sch“.
5 žingsnis
Raidė „e“(kaip žodyje „ežiukas“) pakeičiama deriniu „yo“arba „e“: „Fiodoras“arba „Fedor“.
6 žingsnis
Garsas „ts“rašomas arba lotyniška „c“raide, arba derinant „ts“: Tsepochkin, Cepochkin. Tačiau antruoju atveju skaitymas ne visada akivaizdus.
7 žingsnis
Garsas „zh“įrašomas su grafu, sukurtu pagal „sh“- „zh“- „Zhenya“digrafo principą.
