Pagrindinis menas šiandien yra … net ne kinas, o fotografija. Ypač meninė fotografija, arba, kaip dabar madinga ją vadinti, meninė fotografija. Kaip iš paprasto fotografo paversti fotomenininku ir sukurti meno stiliaus fotografijas.
Kas yra meninė fotografija
Meninė fotografija yra fotografija, atspindinti kūrybinį pasaulį ir ypatingą fotografo, kaip menininko, pasaulio viziją. Jam būdingos įvairios techninės priemonės. Ji būdinga vaizdinės kalbos turtingumui. Meninė fotografija nėra reportažinė nuotrauka, o ne komercinė fotografija, naudojama reklamoje. Tai yra visas pasaulis, atspindintis jo autoriaus vidinį pasaulį. Ji peržengia fotografijos rėmus, iš įprastos nuotraukos virsta meno objektu. Kaip tai vyksta? Kodėl kai kurios nuotraukos staiga tampa „menu“?
Norėdami sukurti meninę fotografiją, turite naudoti metodus, metodus, prietaisus ir medžiagas, kurie nėra naudojami klasikinėje fotografijoje. Ir tai nebūtinai yra naujausios kompiuterinės technologijos. Šiandien madingas tonizuojantis, stambiagrūdis, bromo-sidabro popierius ir kiti „retenybės“dalykai. Monokuliariniai lęšiai tinka meninei fotografijai kurti. Viskas, ko trokšta fotografo siela ir kas, jo nuomone, geriausiai atspindi jo konceptualią idėją.
Meninės fotografijos, nepaisant to, kad jos nėra naudojamos kasdieniame gyvenime, reklamoje, žiniasklaidoje, yra labai populiarios. Jie nėra sukurti pagal užsakymą, bet pagal sielos judėjimą. Kaip nuotraukos. Ir tada juos už didelius pinigus įsigyja galerijų ir privačių kolekcijų savininkai.
Kokia turėtų būti meninė fotografija
Meno fotografija turėtų būti graži. Ne, tai dar ne šimtas penkiasdešimt saulėlydis ir ne seksuali blondinė su bikiniu. Meninės fotografijos siužetas turėtų būti toli nuo klasikinės nuotraukos siužeto. Kartais jis yra baisus, žiaurus, nesuprantamas. Bet jis gražus savo siaubu, žiaurumu, nesuprantamumu. Meno fotografijoje turi būti intrigos. Tai nėra istorija, kuri guli ant paviršiaus. Žiūrėdamas į meno fotografiją, žiūrovas turi „apgalvoti“, kas vyksta, bandyti išnarplioti tai, kas užfiksuota. Būtent ši paslaptis ir daro meno fotografijos žanrą tokį patrauklų.
Meno fotografija yra realaus pasaulio ir siurrealistinio derinys. Erdvė vaizduotės skrydžiui, kur nėra kanonų ir apribojimų. Menas gali pasireikšti įvairiais būdais. Įskaitant tuos, kurių dar niekas neatrado. Tai gali būti psichologinis vienspalvis portretas, romantiška pastelė, juodai balta fantazija ar išraiškinga vaikų pasaka. Meno fotografijoje modeliai ir daiktai niekada nėra patys savimi. Jie virsta fotografo „parašyto“kūrinio herojais ir herojėmis. Tuo jiems padeda neįprastas makiažas, kūno dažymas, veido menas ir unikalios dekoracijos. Jei gamta užfiksuota meno fotografijoje, tai dažniausiai pasireiškia netipinėmis apraiškomis. Birželio mėnesį sniegas, žiemą vaivorykštė. Ar manote, kad taip neatsitinka? Meno fotografijoje viskas vyksta.
