Mįslės yra tradicinis liaudies menas, neatsiejamas nuo pasakų. Kartu su jais prieinamos formos mįslės padeda vaikui sužinoti apie pasaulį ir susipažinti su nežinomomis sąvokomis ir objektais. Mįslės ugdo vaizdinį-asociatyvų mąstymą ir moko vaikus fantazuoti. Dvejų metų kūdikis galvoja apie tam tikrą nevalgomą kriaušę, o būsimas pirmokėlis gali lengvai atspėti, kas yra tai, kas dygsta be sėklų. Ne mažiau įdomu patiems sugalvoti mįsles.
Nurodymai
1 žingsnis
Pirmiausia turite pasirinkti temą ar koncepciją, kuri bus aptarta mįslėje. Tai gali būti gyvūnas, namų apyvokos daiktas ar gamtos reiškinys.
2 žingsnis
Tada pagalvokite su vaiku, kuo paslėptas daiktas ar gyvūnas skiriasi nuo kitų. Tam padės specialūs klausimai. Kas jis? Kaip tai atrodo? Kam jis skirtas arba kur jis naudojamas? Kokie yra šio gyvūno skiriamieji bruožai? Kodėl ši tema stebina?
3 žingsnis
Pagrindiniai vaiko įvardijamo mįslingo objekto ženklai ir ypatybės turėtų būti išdėstyti mįslėje, tačiau mįslėje neminėti paties sąvokos ar objekto. Geriausiai įsimenamos rimuotos mįslės. Sugalvodami rimą, atsižvelkite į vaiko amžių. Mažai tikėtina, kad vaikas iki 3 metų neprisimins daugybės eilučių.
4 žingsnis
Neigimu pagrįstos dėlionės yra ypač populiarios vaikams. Pavyzdžiui: „Ne šuo, bet neįsileis tavęs į namus“. Jei negalite sugalvoti rimuotų mįslių, išbandykite neigiamą variantą, tai daug lengviau įvairaus amžiaus vaikams.
5 žingsnis
Apsvarstykite pavyzdį dviratį. Kas jis? Tik du ratai ir jums reikia pedalą patiems, kitaip dviratis nukris. Čia yra mįslė - „Aš tik toliau vaikštau, o jei tapsiu, krisiu“. Kitas, paprasčiausias variantas yra „Ant ratų ir su vairu, o ne su automobiliu“.
6 žingsnis
Iš pradžių pačios sugalvotos mįslės gali būti labai paprastos, susidedančios tik iš vieno sakinio. Tačiau tokio kūrybiškumo nauda yra milžiniška, nes mįslės moko mąstyti, analizuoti ir netgi išsiugdyti humoro jausmą.
Po to, kai vaikas apsipranta su mįslėmis ir išmoksta jas spręsti, pasakokite jam apie mįsles savo protu, mokykite, kaip sugalvoti tokius galvosūkius.
